1. |
|
|||
I'm stranded...
I'm lost...
Forgotten...
And left to rot...
Without a...
Single hope...
Of going back, no more....
I've searched for...
The new hope...
The new life, did, sincerely did...
But now I've...
Lost it all...
I've lost leftover hopes....
Maybe after all the bad there is hope
Maybe after all the worst I will win
Maybe after all the scars I will stand
Maybe after all the stabs I will breathe
But what's left cannot be called a being
Even if I tried my best it won't heal
No amount of time's enough to get back
What was once a healthy state is long gone
Flesh is just a shell to mind to hide the truth
Now I'm left alone to rot, FOREVER! X2
Left to rot...
I'M LEFT TO ROT
My coffin's not so big and broad
My life's too short I've tried before
There is no time to fix it all
I'm tired of trying
I'm sick and dying
I've searched for fix but found the doom
The TRUTH that my life is to short
And it's already late...
So please live on, and build your life on molded rotten flesh...
Move on, pursue, aspire and sew cascade of happy life that's new
But past keeps holding me from long desired peace of mind...
I've run from my disturbing past
I've left behind the objects that
I once had to remind me that my life is not so bright...
I've... Lost... Myself... But... Kept... My... Past... In.....
|
||||
2. |
|
|||
Soulless, float the road
Wish upon the souls
Ashes, aus dem Abgrund
They see us
Mindless bodies
Coming to the world
Seek to destroy
For what we've done
There is no escape
No redemption...
Countless
But we don't know the rest
Of those who met their fate
Nocturnal observer
They see us
All the minds of
Those (we) don't know the rest
Coming to reverse
For those who were right we will fill their grave
Terrible people
These Figures
That once were..... People....
Now they..... See us....
Through the..... Mirror.....
Of life... that..... Is.... now blackened....
They... See... Us...
Plagued.... people....
Caused.... havoc.....
Blackened.... Twisted.....
Their mind is.....
Rest... Is frightened....
By their own....
People.......
They... see... us...
|
||||
3. |
Šaltis
07:09
|
|
||
Pūga baltoji... Aš stoju tarp medžių...
Pučia vėjas į veidą... Smarkiausiu būdu...
Takelio į namus... Šiltus ir mielus... Nuo sniego staiga vėl neišiskirti!
O, Saule, tu ragana, išdavikė prakeikta
Kodėl tu nusprendei, ypač dabar nusileist?
Palikti mane... Neprašytoj vienybej
Sniegui ir miškui... Mane išdarkyt
Ir vėlgi ar pats esu kaltas
Kad viltis mano nori mane nužudyt
Kas kaltas kad rasti pabaiga savo
Nekiekvienas norės supuvęs miške
Liko viena tik viltis man
Paskutinta
Šalti, brangusis, prašau aš tavęs
Pasigailėk
Aš akis užmerksiu lietai kad pačiam
Nesusišalti
Ir žingsnis po žingsnio pradėsiu
žengt
Aš šaliką savo tvirtai
suimsiu
Su drembančiom savo
Sušaltom rankom
Ir žengsiu į savo, paskutinta kelionę
Eiga į namus, susikaupęs jėgų
Paliktas vienybei
Pasiklydęs miške
Pamirštas gamta
Ir užmirštas šeima
"Vėl... Toks past vaizdas
Mano
Akims
Tarsi niekas
Tarsi niekas ir nepasikeitė"
Pūga vis dar baltoji, pučia vis dar žiauriai
Ir sniego kalnai niekur nedingo
Be saules naktis jau kaip diena
......
Senai jau pripratęs prie šalčio prie sniego
Lemtį būti paliktam seniai jau priimęs
Tai ką jau sakyt apie mano, būdą mirties
Liko viena tik vitis man
Paskutinta
Šalti, brangusis, prašau aš tavęs
Pasigailėk
Aš akis užmerksiu lietai kad pačiam
Nesusišalti
Ir žingsnis po žingsnio pradėsiu
žengt
Aš šaliką savo tvirtai
suimsiu
Su drembančiom savo
Sušaltom rankom
Ir žengsiu į savo, paskutinta kelionę
Eiga į namus, susikaupęs jėgų
Atmerkiau akis į tikrovę
Saulė senai nusileidę
Pūga nekur nedingę
Mėnulis klaikiai nusišypsojo man
Koks kvailas buvau aš
Tikėdamas šalčiui
Tikėdamas pūgai
Tikėdamas Saulei
Pro pūgą klajodamas
Apie namus svajodamas
Nuklydau į mišką
Nuo gimtųjų laukų
|
||||
4. |
|
|||
5. |
|
|||
Medžiai du...
Vieniši stoja... Ant kalno
Šnabždasi tyliai...
Saugo paslaptis amžinas
Vien kalnai bei miškai...
Keleiviui išduos
Kas slepiasi nakty
Tarp pelkių, ežerų
Nuo lemties nepabėgsi... Žinai tą ir pats ir nereikia čia rėkti.
Pasukimo nebūs tą suvokti turėjai, nerasi takelio atgal - neieškok
Nerasi ramybės - balsai nenutils, nenuščiūs ir rėkimai.
Neišmesi nerimą, ir nesutvarkysi mintis.
Nerasta ramybė, kaip nerasta viltis.
Kaip nerasi vilčių, taip nerasi esybių...
Esybių kurie tave stebi per sapną, per balsą, kvėpavimą, mintį.
Kurie tavo protą trapų ir silpnąjį seniai pastebėjo - pradėjo veiklą.
Užmigti norėjai, ilsybes troškejai, nors pats nežinai, į spąstus patekėjai
Lenktys prasidėjo - susting, atsibusk, nejudėk, ir žvalgykis niekšų.
Atmerk savo akys ir greitai nustok, apsisuk, pastebėk, suskaičiuok.
Apsuptas plėšrūnų, tvirtovės sarguvų, apgyvendinta šmėklais, vadinta mišku
Veikla prasidėjo, vis protas prastėja, išbega mintis bei sveikoji dvasia.
Dalis po dalelės užimti pradėjo neskubiai judės - pralaimėsi kovą!
(Vivos vivos Mortuos Vivos)
Šiąnakt atsileist tau ramiai nepavyks dėl veiklos tavo kūne, smegeny, dvase.
Mintyse, net aky ūkanota, žiūrėk pasiklysi, naktis nesibaigs.
Neverk ir nerėk, nusistok ir nebėg, per vėlai, susivok jau nekur nepabėgsi.
Kuo daugiau priešiniesi tuo daugiau ir kentėsi, susivok, tu tapai raganystės auka.
Bet dabar nežiūrėk nes jau nieks neišgelbės, o takelio namuo net sapne sesurasi
Tik kelis į trobelę, klaikųjį namelį, apsėstą vėlėm. Mano mintys įkyrūs!
Kam šmėklom vadinti tokie pat buvo mintys preš keiksmo reikėdavo "žmogumi" kreiptis
Nereikia jų keikti nes baigiasi laikas, ateik, pasižvelg, tavo atspindy - kas?
Aš sau rasiu ramybę...
Tankiam, tamsiam, šiltam miške...
Didžiam, plačiam, gausiam lauke... X2
O širdy niūru... X2
Pats sau esu...
Savo lemties... kūrėjas...
Amžinos taikos sargis...
Savo vilties... radėjas... X2
|
||||
6. |
Miškais Ateina Ruduo...
04:12
|
|
||
7. |
|
|||
Das Morgen ist noch kalt, wie Dezemberschnee, wie Oktoberregen, wie meine Erinnerungen an die Vergangenheit.
So ich sterbe innerlich, ich verrotte weiter, der Wind blies die Asche, doch das Morgen ist noch kalt...
Eine ubekannte Stimme sprach zu mir, eine trübe, dunkele, Gestalt, sehe ich, im Dunkeln, im Licht der Göttin „Nott“, ein Spiegelbild meiner Erinnerungen, Spiegelbild meiner Vergangenheit, Spiegelbild meiner Taten, Spiegelbild meiner selbst...
"Meine Sünden sind ewig, für immer bei mir, genau wie Narben nach der Folter, eine Tat, die ich selbst verursacht habe, eine Tat, die ich bereuen und nie wiederholen sollte."
Aber ich sage immer wieder, als wäre es nicht meine Schuld, außerdem ist das Leben zu hart, jemand anderem die Schuld dafür zu geben mein eigenes Elend.
"Vielleicht ist das einfach die Lebensweise, so wie Gott es vorgesehen hat. Ich glaube nicht an Gott, es ist ein Werkzeug, etwas Abstraktes, es ist künstlich, aber ich verstehe diejenigen, die glauben, manchmal brauchen wir, nur... etwas... Hoffnung..."
"Erlösung... ist... auf dem Weg..."
|
||||
8. |
Palauk....
00:36
|
|
Adam & Eve Klaipėda, Lithuania
One Man Band project from Klaipėda, Lithuania
Streaming and Download help
If you like Adam & Eve, you may also like:
Bandcamp Daily your guide to the world of Bandcamp